Knygos tampa kalnais

Įdomu, kiek laiko su mumis yra garsas – raidė, rašytinis žodis, knyga?

Na tai yra nesudėtinga sužinoti ir nebereikia eiti į biblioteką bei raustis po lentynas, prigrūstas plonų ir storų, aptrintų ir apdulkėjusių, ar blizgančių ir naujutėlaičių knygų. Kad tai sužinoti, mums net nereikėtų pakilti nuo kėdės ar sofos, jei sėdite.

Šiais laikais, nuo nežinau iki žinau, mus dažniausiai skiria tik keletas pelės paspaudimų ar brūkštelėjimų pirštu per ekraną. Na gal, kokioms tai išraiškingesnėms idėjoms atsiversti, gal visgi ir šiais laikais reikia įlipti į vonią, sklidiną vandens. Eureka!

Nežinome…,  kas įkvėpė menininką Guy Laramee pamatyti knygas – kaip skulptorius mato medį, akmenį ar metalą; pamatyti puslapius, lapus, viršelius:

Reklama

lyg voratinklio gijas išsidraikiusias kalnų viršukalnes,

knygos kalnai

dzeno tylą, skambančią tarp akmenėlių sugrėbliuotame smėliuke, lyg japoniškame sode,

knygos kalvos

Didžiąją kinų sieną,

knygos kinieciu siena

nuostabų slėnį tarpeklyje,

knygos slenis

šventyklą, išskaptuotą uoloje,

knygos sventove

statinį, apšviestą oloje.

knygos uola
DaSeyn

Daugiau nei tris dešimtmečius menininkas atskleidžia save įvairiose meno srityse – kaip režisierius, kompozitorius, dainininkas, skulptorius, dailininkas, rašytojas. Autorius sako:

“ – Taigi, aš išskaptuoju peizažus ir tapau romantiškus kraštovaizdžius iš knygų. Kalnai nebenaudojamų žinių grįžta į tai, kas jie iš tikrųjų yra – kalnais. Jie suyra šiek tiek ir tampa kalvomis. Tada jie plokštėja ir tampa laukais, kuriuose, matomai, nieko nevyksta. Krūvos pasenusių enciklopedijų grįžta į tai, kam nereikia nieko sakyti, į tai – kas tiesiog YRA. Rūkas ir debesys ištrina viską, ką mes žinome, viską, kuo mes manome esą.“

Reklama

Tagged , . Bookmark the permalink.

Comments are closed.