Vakare, saulei nusileidus ir šėšėliams apsigyvenant sode ar kieme, krūmas virsta liūtu, žolė – šokinėjančiais kačiukais. Dėmės ant sienos kambaryje išsirutuliuoja į gyvatę. O debesys ryto danguje – į ką jie pavirsta?
Portugalų menininkas Viktoras Nunes žengė dar vieną žingsnį toliau.. ar arčiau, pratęsdamas savo vizijas piešiniais. Dailininkas sukuria juokingus ir žaismingus piešinius, piešdamas tik juodu rašikliu ir savo linijų pagalba išvystydamas temas, kurias sukelia kasdieniai daiktai. Kur mūsų vaizduotė gali mus nuvesti, pažvelgus į degtukus, žirkles, sagas?
Kasdienių daiktų pagalba autorius atskleidžia mūsų vaizduotės galimybes. Jų tiek daug ir jos tokios beribės, kol mes esame vaikais, bet suaugant vaizduotę keičia realybė, “kieti ir tvirti” jos rėmai. Tiksliau – “išsilavinimas”, suteikia tam, kas supa mus – formoms, daiktams, garsams, kvapams, – pavadinimus… – už kurių – šiukštu, negalima išeiti.. – to nėra.
Bet visgi išeikime už tų išsilavinimo pastatytų rėmų ir visuomenės sukurtų normų, ir pamatykime tai – ką norime matyti, o ne tai, ką koks tai protingas dėdė ir apsišvietusi teta manė esant.
Ir atgaivindami vaikystės sugebėjimus bei galias, atraskime kur:
tušinukų antgaliukai virsta vazele,
žirklės, visu greičiu lekiančiu dviračiu,
graikiški riešutai – skrundančiais šašlikais ar dieviškais sparnais,
kamštukai – sunkia štanga ar automobilio ratais,
gumytės – solfedžio raktu ar žvakutės liepsna,
kukurūzai – bažnyčios špiliais, ūsais ar nosimi,
sausainių lazdelės – rąstais sunkvežimyje,
sąvaržėlės – akimis,
salotos – stilinga suknele,
ir degtukai – vėduokle.
Tikimės, kad šie kūrybingi ir linksmi meno kūriniai sukels Jums naujų minčių ir idėjų. Daug kas yra įmanoma, padedant savo neprijaukintai, nesugadintai ir laukinei vaizduotei.