Kuo skiriasi vartotojo ir kūrėjo požiūriai į daiktus? Na, vienas vartoja, kitas kuria. Labai jau aišku, jeigu trumpai ir greitai atsakyti.
O kaip būti ar tapti kūrėju? Trumpai – turėti viziją ir sugebėti žengti į nežinomybę.
Kūryba prasideda nuo naujo ar kitokio požiūrio, žvilgsnio kiek kitu kampu į kuriamus daiktus ar aplinką. Tai nauja idėja, ar savaip perfrazuota sena mintis, kuri įmaišius keletą estetikos ingredientų tampa meno kūriniu.
Menininkas, tai nebijantis su chaosu susidurti žmogus. Jis gali žengti tą vieną, kad ir mažiausią žingsnelį, bet kuriuo, padėjus pėdą, jis jau atsidurs kitoje pusėje ar naujoje zonoje. Ten dar nėra taisyklių, normų – tai jis jas sumodeliuoja ir sukuria.
Juk galima nupiešti gėlę ant plytų sienos – ir tai būtų grafitis. Nedaug ką jau benustebinsi, nupiešdamas piešinį ant plytų sienos. Ant medinių lentų sienos – na taip pat nieko naujo.
O, kaip jeigu nupiešti raudoną gėlę žaliu koteliu ant baltų durų, kurias pastatyti priešais raudonų plytų sieną, šalia medinių lentų skydu uždengtos angos?
Galima pasakyti – tai ne toks jau ir didelis žingsnis į nežinomybę… Tačiau ši mintis; šių detalių derinys ar kompozicija, plius vijokliniai augalai lipantys siena, ruda žemė po durimis – sukuria tą naują realybę, tampa tuo vienu žingsneliu, žengtu į nežinomybę, chaosą – ir, WOW, gražu, pavyko!
Vieni žmonės turi drąsos žengti tą žingsnį anapus įprasto ir žinomo, kiti mato naujos tvarkos viziją. Kartais tai yra drąsa be pakankamai originalios idėjos, kartais vizija taip ir lieka tik mintyse, neįgyvendinta – nepakako drąsos, pasitikėjimo.
Naujai idėjai gimti reikia abiejų sudedamųjų: mamos – drąsos, ir tėtės – vizijos.
Ir tuomet puikus piešinys gali atsirasti ant senų, baltų durų, atremtų į vijokliais beapaugančią plytų sieną.
